Prieš daugiau nei tris savaites Katare baigėsi pasaulio vyrų futbolo čempionatas, kuriame įvyko vienas įspūdingiausių finalų per visą 92 metų lygos istoriją. Tai buvo širdį virpinančios dramos naktis, kuri užsitęsė iki pratęsimo, o galiausiai baigėsi Argentinos karūnavimu pasaulio čempione.
Katarui, dujomis turtingai Persijos įlankos valstybei, turinčiai didelių ambicijų ir mažai futbolo tradicijų, tai buvo žvaigždžių vakarėlis, kuriuo ši valstybė pažymėjo savo įžengimą į pasaulinę areną ir pademonstravo savo politinį ir sporto meistriškumą.
Per 12 metų Kataras išleido apie 220 mlrd. JAV dolerių, kad galėtų surengti čempionatą, 6,5 mlrd. dolerių – septyniems technologiškai pažangiausiems pasaulio stadionams statyti ir dar vienam renovuoti. Vykdant šiuos darbus žuvo neapskaičiuotas skaičius darbininkų migrantų, kurie buvo importuoti darbams atlikti. Tačiau kai sportininkai pakuoja savo trofėjus ir paskutiniai sirgaliai grįžta namo, kas bus su stadionais, kai vakarėlis baigsis?
Milžiniški sporto renginiai dažnai įamžinami dėl po jų likusių baltųjų dramblių – didžiulių stadionų, kurių statyba kainavo šimtus milijonų, kurių kasmetinei priežiūrai reikia dar milijonų ir kurie retai kada – jei apskritai kada nors – būna naudojami visu pajėgumu. Keiptauno 2010 m. pasaulio futbolo čempionato stadionas tapo brangia vietos įžymybe, tačiau retkarčiais vykstančių koncertų ir ekskursijų už 4 dolerius nepakanka nuolatiniam jo remontui finansuoti.
8 iš 12 2018 m. pasaulio futbolo čempionatui Rusijoje pastatytų stadionų, išsidėsčiusių 143 mln. gyventojų turinčioje šalyje, apimančioje 11 laiko juostų, tvarkosi šiek tiek geriau, nes juose žaidžia vietos futbolo komandos ir vyksta sporto renginiai, tačiau nė vienas iš jų tikriausiai neatsipirks investicijų sąnaudos.
Kataras, mažiausia šalis, kurioje pasaulio futbolo čempionatas vyko nuo 1954 m., kai jį surengė Šveicarija, dabar turi labai brangių stadionų perteklių. Kompaktiškas šalies dydis – tolimiausias atstumas tarp dviejų stadionų yra 34 mylios (55 km) – buvo paspirtis superfanams, trokštantiems per dieną sutalpinti ne vienerias rungtynes, tačiau dabar, kai visi sirgaliai išvyko, atrodo, kad tai perteklinis dalykas. Iš viso stadione telpa 426 031 žiūrovas, t. y. beveik 100 000 vietų daugiau nei visi vietiniai Kataro gyventojai. Net ir atsižvelgus į 2 mln. šalies darbo migrantų, vietų užtenka kas septintam gyventojui.
Vis dėlto Kataro vyriausybinė institucija, atsakinga už pasaulio futbolo čempionato organizavimą, – Vyriausiasis įgyvendinimo ir palikimo komitetas – pažadėjo, kad jo stadionų neištiks toks pat likimas kaip ankstesnių turnyrų, ir pažadėjo įgyvendinti „novatoriškus palikimo planus, kad mūsų turnyras nepaliks jokių „baltų dramblių”, – teigiama Vyriausiojo komiteto generalinio sekretoriaus Hassano Al Thawadi pareiškime. Kai kurie stadionai bus išmontuoti ir perdirbti. Kiti bus sumažinti, o kai kurie paversti gyvenamaisiais ir prekybos centrais.
Tačiau prieš Katarui imantis plaktukų, jo laukia dar viena šventė – 2023 m. Azijos futbolo taurė, kuri greičiausiai bus surengta 2024 m. pradžioje, kad sirgaliai ir žaidėjai nepatirtų Kataro vasaros karščio. Iš pradžių renginio šeimininkė turėjo būti Kinija, tačiau šių metų pradžioje ji atsisakė šių teisių, kad galėtų vykdyti savo „nulinio Covid” politiką. Kataras taip pat rengs 2030 m. Azijos žaidynes ir teikia paraišką dėl 2036 m. olimpinių žaidynių. Jei olimpinė paraiška bus sėkminga, kai kurie stadionai gali būti pertvarkyti taip, kad atitiktų įvairių sporto šakų poreikius.
Bent jau vienas stadionas taip toli nenueis. Ras Abu Abudo stadionas Nr. 974, kurį sudaro 974 perdirbti jūriniai konteineriai (tai ne atsitiktinis skaičius – tai tarptautinis Kataro rinkimo kodas), bus visiškai išmontuotas ir išsiųstas į dar nenusprendusią šalį, kuriai reikia naudoto sporto stadiono. Pirmasis pasaulyje visiškai išmontuojamas dengtas futbolo stadionas Nr. 974 galėtų tapti mažo poveikio sporto arenų šablonu ir visiškai panaikinti „baltojo dramblio” sindromą. Aplinkinė teritorija bus paversta pakrantės verslo rajonu.
Kitų stadionų talpa bus sumažinta iki pusės. Pasak Aukščiausiojo komiteto įrengimo direktoriaus Ali Dosari pareiškimo, šios perteklinės vietos, iš viso apie 170 000, bus padovanotos neišsivysčiusioms šalims, kurioms reikalinga sporto infrastruktūra, „taip bus skatinama futbolo kultūra ir didinama meilė sportui visame pasaulyje”.
Organizatoriai taip pat tikisi, kad Pasaulio futbolo čempionatas Katare paskatins ir didesnę futbolo kultūrą. Katarui priklauso „Paris Saint-Germain” futbolo klubas, kuriame žaidžia finalo varžovai Lionelis Messi ir Kylianas Mbappé, kai jie nėra savo nacionalinėse komandose, tačiau entuziazmas dėl vietinės „Qatar Stars” lygos nėra toks ryškus, į ją susirenka retai daugiau nei 1 500 žiūrovų. Nepaisant to, vietos futbolo klubai „Al Rayyan” ir „Al Wakrah” persikels atitinkamai į Ahmad Bin Ali stadioną, kuriame lapkričio 21 d. JAV susitiko su Velsu, ir Zaha Hadid suprojektuotą „Al Janoub” stadioną.
Nenuostabu, kad „Education City” stadione, kuriame įsikūrę dauguma Kataro universitetų ir mokslinių tyrimų centrų, dirbs studentai ir dėstytojai iš devynių skirtingų universitetų ir 11 mokyklų.
Viršutinis palapinės formos Al Bayat stadiono aukštas, kuriame lapkričio 20 d. vyko atidarymo rungtynės, taip pat lapkričio 25 d. JAV ir Anglijos rungtynės, bus pašalintas ir paverstas penkių žvaigždučių viešbučiu ir prekybos centru. Taip pat planuojama, kad žemutiniuose aikštės aukštuose bus sporto medicinos ligoninė. Panašiai bus elgiamasi ir su „Al Thumama” stadionu – jame bus įrengta sporto klinika ir viešbutis, tačiau jame ir toliau vyks kol kas nenurodyti sporto renginiai.
Lusail City stadiono Faberge kiaušinis bus visiškai pertvarkytas į bendruomenės centrą ir gyvenamąjį rajoną, kuriame įsikurs parduotuvės, mokyklos, kavinės ir medicinos klinikos. Viršutinis aukštas, iš kurio atsiveria vaizdas į Kataro besikuriančios architektūros stebuklų šalies bokštus ir statybų kranus, bus paverstas lauko terasomis naujiesiems stadiono gyventojams.
Tarptautinis Chalifos stadionas, kurį 1976 m. pastatė buvęs Kataro emyras šeichas Chalifa ibn Hamadas al Tanis kaip nepriklausomybės dovaną savo tautai, yra vienintelis stadionas, kuris liks toks, koks yra, ir bus pasirengęs rengti rungtynes ir didelius turnyrus, nes Kataras dvigubai labiau siekia tapti tarptautine sporto vieta. Jei taip ir bus, 6,5 mlrd. dolerių išlaidos stadionams bus gerai išleistos. Jei ne, Kataras prisijungs prie kelių kitų gerų ketinimų kupinų Tarptautinio baltųjų dramblių klubo narių.